Kiekviena šalis turi savo kultūrą, kuri dažnai tikrai yra kitokia nei gimtinėje. Ir žmonės tikrai skirtingi.
Ar gali būti, kad ir šunys svetur yra kitokie?
Niekada apie tai nesusimąsčiau, iki tol, kol neteko ilgesnį laiką pagyventi svetur. Ir tikrai pamačiau, kad kultūriniai skirtumai yra netik tarp žmonių, tačiau taip pat ir tarp šunų.
Graikija, tai buvo ta šalis, kurioje pamačiau, kad šunys ten tokie pat atsipalaidavę kaip ir patys graikai. Ilgai trunkantys kavos gėrimo ritualai, užsitęsiantys nuo ryto iki popietės, ar nuo popietės iki vakaro... net visą dieną. Šunys - ramūs, nebaugūs, draugiški susilieja su ten tvyrojančia atsipalaidavusia ramybe.
Net ir benamiai šunys vaikšto ramūs, dažnai grupelėmis, kad būtų smagiau. Lyg tie patys graikai - susirenka ir kalbasi apie viską, ir tuo pačiu nieką.
Pažvelgus į Lietuvoje esančius šunis to nepasakysi - išsigandę, nedraugiški, nepatiklūs, dažnai net reiškiantys agresiją (dažniausiai dėl to, kad bijo). Net jei kalbėtume apie tuos šunis, kurie turi mylinčius ir jais besirūpinančius šeimininkus, dažnas šuo nepasitiki svetimais žmonėmis, tvirtai saugo savo teritoriją ir turtą, dažnai net su kitais šunimis nelinkę būti draugiškais.
Kyla klausimas - ar šunų kultūriniai skirtumai priklauso nuo kultūros, kurioje jie gyvena. Atsižvelgus į tai, kad šunys visgi yra priklausomi nuo žmonių, galime teigti, kad TAIP. Šunys, kaip ir žmonės yra kitokie svetur.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą